Viskas apie vaikų miegą I dalis

Miegas – tai viena iš būtinų fiziologinių organizmo savybių. Ilgą laiką miegas buvo apibrėžiamas kaip pasyvus paros metas, kuomet niekas nevyksta. Tačiau pastaruoju metu vis labiau daugėja mokslinių tyrimų apie miego metu vykstančius procesus. Vis daugiau mokslinėje literatūroje randama informacijos apie vaikų miego ypatumus bei problemas.  Įrodyta, kad jų miego ypatumai turi didelės įtakos ne tik pačių vaikų ar tėvų gyvenimo kokybei, bet gali įtakoti įvairių rimtų ligų atsiradimą. Manoma, kad nuo miego problemų kenčia apie 21-35 proc. vaikų.

Dauguma žinome, kad mūsų miegas sudarytas iš 2 miego fazių: greitų akių fazės ir lėtųjų bangų miego. Užmigdami patenkame į lėtųjų bangų miego stadiją, kai mūsų organizmas pasineria į gilų miegą. Palaipsniui pereinant į greitų akių fazę, kurios metu atsipalaiduoja griaučių raumenys, tačiau atsiranda greitieji akių judesiai, dažnėja pulsas ir kvėpavimas. Šios stadijos metu žmonės SAPNUOJA ryškius sapnus.  Ji įprastai tęsiasi apie 10 min. Viso tokio ciklo trukmė apie 90-120 min. Įprastai 8 val miego sudaro apie 4-5 tokie ciklai.

Vaikų miego struktūra skiriasi nuo suaugusiųjų. Naujagimių ir kūdikių lėtųjų bangų ir greitų akių fazių ciklai skiriasi nuo suaugusiųjų. Jis yra trumpesnis ir trunka apie 40-60 min. Naujagimių vieną nepertraukiamo miego epizodą sudaro 1-2 miego ciklai., taigi jų miegas yra daug paviršutiniškesnis, jautresnis nei vyresnių vaikų. Todėl labai dažna problema – dažnesni atsibudimai naktį. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, dažni atsibudimai naktį yra būdingi 20-30 proc. mažų vaikų. Nustatyta, kad kūdikiai naktį nubunda apie 2 kartus, įprastai greitai užmiega patys, be tėvų pagalbos. Kūdikiai, kuriems būdingas išblaškytas nakties miegas, įprastai atsibunda apie 4 kartus, jiems prireikia pagalbos, kad vėl užmigtų. Ankstyvame vaikų amžiuje miegas, kaip smegenų funkcija, dar bręsta, todėl dažni prabudimai nakties metu vaikui augant retėja savaime.

Įprastai išnešiotų sveikų naujagimių miegas užima 16 val. per parą. Taip yra todėl, kad kūdikio paros ritmų reguliavimas nėra pakankamai išsivystęs, todėl naujagimių miegas nepriklauso nuo paros meto.  Jų parą sudaro 5-6 miego intervalai., kuriuos skiria maždaug 2,5-4 val. būdravimo epizodai. Jų metu vaikas valgo ir kiek būdrauja bendraudamas, stebėdamas aplinką. Įdomu tai, kad nepertraukiami naujagimių miego intervalai varijuoja nuo 50 iki 300 min. Baigiantis pirmiesiems metams, kūdikis jau geba išmiegoti “visą naktį“ ( tai apie 5 val.).

Miego trukmė augant kūdikiui trumpėja: 6 mėn kūdikis per parą įprastai miega 13-14 val., ilgiausia nepertraukiamo miego trukmė – 6 val. 1 metų vaikui šis periodas pailgėja iki 8-9 val. Miego trukmė ryškiausiai trumpėja pirmaisiais trečiais vaiko metais, tačiau pokyčiai tęsiasi iki pat pilnametystės.

Rekomenduojama vaikų miego trukmė:

• Naujagimiai (0-3 mėn) – 14-17 val ( bet galima miego trukmė 11-19val per parą)

• Kūdikiai (4-11 mėn) – 12-15 val ( bet galima 10-18 val/p. )

• Maži vaikai ( 1-2 m.) – 11-14 val. ( bet galima 9-16 val/p.)

• Ikimokyklinio amžiaus vaikai ( 3-5 m.) – 9-11 val. ( galima 8-14 val/p.)

• Mokyklinio amžiaus vaikai (6-13 m.) – 8-10 val. ( galima 7-12 val/p.)

• Paaugliai ( 13-17 m.) – 7-9 val. ( galima 7-11 val/p.)

Labai svarbu pabrėžti, kad miego trukmė to paties amžiaus vaikams yra individuali ir kintanti kiekvieną naktį. Priklauso ir nuo šeimos socialinės padėties, kultūros, kurioje gyvenama.

2000m “Pediatric“ moksliniame žurnale publikuotas mokslinis tyrimas, kuriame buvo stebima dvynių miego ypatumai, siekiant išsiaiškinti aplinkos ir genetinius veiksnius, turėjusius įtakos 6, 18, 30 ir 48 mėnesių amžiaus vaikų miegui. Mokslininkai išsiaiškino, kad 6, 30 ir 48 mėn. sulaukusių vaikų miego trukmę labiausiai lėmė genetiniai veiksniai, tačiau būtent 18 mėn. didžiausią įtaką turėjo aplinkos veiksniai. Remdamiesi šiomis išvadomis, straipsnio autoriai rekomendavo tėvams šiuo amžiaus periodu taikyti tam tikras vaikų miegą gerinančias intervencijas.

Dienos poguliai, ilgėjant naktinio  miego trukmei ir mažėjant miego poreikiui, taip pat keičiasi: augant vaikui jų skaičius ir trukmė mažėja. Vieno tyrimo duomenimis, 83,7 proc. 6 mėn. sulaukusių kūdikių per dieną iš viso miegojo 2, 16,3 proc. – 3 kartus per dieną, o visi trejų sulaukę vaikai miegojo tik 1 kartą per dieną.