Trumpai apie meditaciją

Vienas iš sveiko gyvenimo būdų – streso mažinimas mūsų bėgančiame bei skubančiame gyvenime. Kaip tai padaryti – geras klausimas. Pastaraisiais porą metų labai madinga tapo meditavimas, mindfulness. Skamba sudėtingai, bet madingai. Kas tai? Tiek vienas, tiek kitas paremtas taisyklinga kvėpavimo technika, bet… Harvardo, Jeilio, Masačiusetso universitetų mokslininkai, tirdami meditacijos poveikį, rado daug puikių dalykų. Tyrimai įrodė, kad meditacija mažina stresą, nerimą, panikos atakas, depresijos simptomus, didina toleranciją skausmą, gerina gebėjimą sutelkti dėmesį, padeda kovoti su priklausomybėmis, pykčio protrūkiais, įkyriomis mintimis ir t.t. Medituojant nurimsta, sulėtėja kvėpavimas. Širdies rimtas darosi stabilus, raminame ir smegenų veiklą. Dėl to, į smegenis tolygiau patenka deguonis ir gerėja jų veikla. Silpsta stresas, mažėja kortizolio, daugėja dopamino, serotonino. Praktikuojant meditaciją ilgesnį laiką, organizmas jaučia ilgalaikį teigiamą efektą.

Jeigu, mindfulness yra ramus sėdėjimas ir kvėpavimas, savęs sekimas, tai meditacija turi įvairiausių formų. Vienus ramina pasivaikščiojimas, kitus – šokis ar sportas, trečius – rankdarbiavimas, knygos skaitymas ir pan. Svarbiausia pasirinkti tinkamiausią ir sielai artimiausią veiklą, kuri padėtų susikoncentruoti, pajausti save bei savo mintis ir padėtų atsipalaiduoti nuo mus persekiojančių kasdienių streso bei įtampos.
Aš pati ilgą ieškojimų kelią radau savo porą meditacinių formų – tai šokis ir mezgimas. Kai labai norisi pajudėti po ilgo sėdėjimo darbe ir fiziškai išsikrauti bei pramankštinti kūną, lekiu į šokių repeticiją. Blogumas tas, kad bet kada nenulėksi kai tik užsimanai, tada puikus relksacinis metodas kūnui – pasivaikščiojimas spartesniu žingsneliu. O vat kai norisi ramybės visame kame, imu į rankas virbalus ir…. pirmyn. Mezginiui ilgėjant, mintys galvoje valosi, smegenų veikla rimsta, o kūnas mėgaujasi.