Nušalimai ir pirma pagalba

Vaikai yra labai jautrūs oro temperatūrų pokyčiams, nes jų termoreguliacinis centras dar formuojasi, nėra pilnai subrendęs. Vaikų kūnas vaikštant ar bėgiojant pagamina žymiai daugiau šilumos nei suaugusiųjų. Be to, jų organizmas nesugeba taip gerai išprakaituoti ar atiduoti į aplinką pagamintą šilumą kaip suaugusieji.

Nušalimas yra audinių apmirimas bei ūmus audinių uždegimas, kylantis dėl kraujotakos sutrikimo veikiant žemai temperatūrai. Dažniausiai nušąla blogai apsaugotos nuo šalčio kūno vietos – rankų ir kojų pirštai, nosis, ausys, skruostai. Atkreiptinas dėmesys, kad nušalimas galimas esant ne tik labai žemai temperatūrai, bet ir arti nulio, jeigu didelis oro drėgnumas ir vėjas. Greičiau nušąla ankštos avalynės spaudžiamos kojos, taip pat ką nors ilgai laikant, spaudžiant rankose, dėl ko sutrinka kraujotaka. Faktoriai, įtakojantys nušalimus, yra ir bendras organizmo nusilpimas dėl kraujo praradimo, badavimo, avitaminozės ir nuovargio, taip pat alkoholio vartojimas. Daug didesnė rizika nušalti žmonėms, kurie serga venų ligomis, cukriniu diabetu. Be to, neigiamai veikia pakartotinis žemų temperatūrų poveikis (pakartotiniai nušalimai). Nušalus gali atsirasti žaizdų, į organizmą patekti infekcija. Dėl nušalimo žmogus gali likti invalidas.

Nušalimas:

Atvėsus orui, pučiant šaltam vėjui atsiranda nušalimų ir viso kūno atšalimo pavojus. Nušalimų tikimybė didėja apsirengus nepritaikytais šaltam orui ir ankštais drabužiais, nepavalgius, esant mažai kūno masei (mažas poodinis riebalinis sluoksnis), išgėrus alkoholio, kavos, sergant diabetu, esant pažeistai sausai jautriai odai (dermatitas), netekus skysčių, kontaktuojant su šaltu paviršiumi (pasėdėjus ant sniego, ledo, metalo), išgėrus šaltų skysčių…  Šaltis paveikia odą – sukelia nuožvarbas, paviršinius nušalimus, gilius nušalimus, gali sumažėti bendra kūno temperatūra ir būti pakenkti vidaus organai ir smegenys.

Nuožvarbos dažniausiai atsiranda esant šaltam drėgnam orui ant veido, nosies, rankų, kojų pirštų, šlaunų ( jei merginos dėvi trumpus sijonus ir mūvi plonomis kojinėmis). Odos pakitimai atsiranda ne iškart, o praėjus keletui valandų – atšalusi oda parausta, patinsta, pasidaro šiurkšti, mažėja jautrumas, niežti, gali atsirasti mazgeliai, pūslelės. Jei buvo sušalusios rankos, plaštakų oda melsvai rausva, šalta, piršai patinę. Po buvusio nušalimo oda lieka jautresnė šalčiui, taigi reikia vengti šalto oro, tepti odą riebiu kremu.

Lengvo paviršinio nušalimo požymiai – oda tampa balta, sumažėja jautrumas, oda minkšta. Pakitimai matomi iškart – jei pastebėjote odoje baltas nejautrias dėmes, toj pat grįžkite į šiltą patalpą.

Gilus nušalimas – oda sustingusi, kieta, balta. Pakenkiami gilieji odos sluoksniai, galima įtarti ir raumenų sušalimą.

Dažniausiai nušąlamos kojos, rankos ir ausys, nosis ir skruostai. Pirmiausiai ima šalti galūnės: rankų ir kojų pirštai, nes yra toli nuo organizmo šilumos centro, todėl blogiau nei kiti organai aprūpinami krauju. Taip pat reikėtų atskirai paminėti akių pakenkimus. Kai pučia stiprus ir šaltas vėjas, galimas ragenos nušalimas. Kartais apšąla blakstienos. Baltas sniegas gerai atspindi šviesą, kuri gali sukelti regos sutrikimus. Net debesuotą dieną, pūgos metu gali būti pažeistos akys.

Būnant ar dirbant šaltyje, reikia avėti šiltą neankštą avalynę, vilkėti šiltus drabužius, stengtis kuo mažiau būti lauke. Jei tenka ilgėlesnį laiko tarpą dirbti šaltyje, rekomenduojama sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, išgerti karštos arbatos.

Šalčio fiziologija

Stipraus šalčio poveikis pirmiausia išplečia kraujagysles. Nušalusioje vietoje matyti odos paraudimas. Besitęsiant ilgalaikio šalčio poveikiui, pradeda spazmuoti organizmo kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Joms susiaurėjus suprastėja kraujotaka, ypatingai galūnėse arba labiausiai atsikišusiose veido srityse.  Tada aplinkiniai audiniai prastai beaprūpinami deguonimi bei šiluma, pradeda vėsti. Atsiranda pabalusios odos plotai. Atsiranda skausmas bei sustingimas. Vėliau  audiniuose esantis skystis ( žmogaus organizmas sudarytas iš 70 proc vandens) pradeda kristalizuotis. Taip atsiradę ledo kristaliukai pradeda pažeisti audinius. Skausmas išnyksta. Sutrinka audinių bei organų aprūpinimas deguonimi, kas įtakoja audinių mirtį. Oda tampa balta ar žalsvai–gelsva ir atrodo neįprastai kieta arba lyg vaškuota.

Pirmieji šalčio pakenkimo požymiai

Nušalimas pasireiškia ne tik vietiniais simptomais, beveik visada vyksta ir bendro pobūdžio pokyčiai. Jie susiję ne tik tiesiogiai su žemos temperatūros poveikiu visoms organizmo sistemoms (bendras sušalimas), bet ir su pažeistų audinių irimo produktų ir infekcijos patekimu į kraują. Bendras sušalimas susidaro ilgai būnant žemoje temperatūroje, ypač vandenyje. Buvimas lediniame vandenyje apie pusvalandį gali būti mirtinai pavojingas, o staigiai įkritus į tokį vandenį gali susidaryti šalčio šokas. Mirti nuo hipotermijos galima ir prie +4 laipsnių temperatūros, jeigu įkrentama į vandenį ar būnama ant didelio vėjo.

Bendram sušalimui įtakos turi tokie veiksniai kaip nuovargis, badavimas, apsvaigimas nuo alkoholio, nejudrumas ir t.t. Bendras sušalimas prasideda kūno temperatūrai nukritus žemiau 34 laispnių temperatūros ir praeina tris fazes:

1. Prisitaikymo reakcija – visi centrinės nervų sistemos ir kraujotakos pokyčiai grįžtami. Šioje stadijoje pasireiškia raumenų drebulys, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, odos paviršius pabąla.

2. Stuporozinė fazė– vyksta centrinės nervų sistemos funkcijų slopinimas, atsiranda mieguistumas, raumenų drebulys dingsta, o išsiplėtusios periferinės kraujagyslės suteikia apgaulingą šilumos jausmą. Širdies dūžių tankumas sumažėja, arterinis spaudimas krenta, kvėpavimas paviršinis.

3.Gyvybinių funkcijų užgesimo fazė– tęsiasi visų svarbiausių organizmo funkcijų slopinimas, nukentėjusysis netenka sąmonės, atsiranda traukuliai, sąstingis, ir nesant pagalbos – mirtis. Būtina žinoti, kad mirtis sušąlant ateina labai lėtai, o klinikinės mirties trukmė (t.y. periodo, kai gaivinimo priemonės dar gali būti veiksmingos) gerokai ilgesnė nei kitais atvejais ir labai priklauso nuo kūno ir aplinkos temperatūros.

Klinikiniai požymiai

Labai svarbu pamatyti ir pažinti kito žmogaus sušalimo požymius, kadangi pačiam sau diagnozuoti sušalimą yra sunku. Pirmiausia žmogus pajunta šaltį, tačiau nesiskundžia. Vėliau galima pastebėti žmogaus elgesio pakitimus – jis tampa irzlesnis ir agresyvesnis, vėliau tampa vangus ir apsnūdęs. Suaugusiesiems atsiranda drebulys, nuovargis, pritemusi sąmonė, sustingę galūnės, atminties praradimas, neaiški kalba, apsnūdimas, irzlumas, sulėtėja kvėpavimas, silpnas pulsas. Esant sumažėjusiai kūno temperatūrai, yra veikiamos smegenys ir žmogus nebegali aiškiai mąstyti bei gerai judėti. Tai ypač pavojinga, nes žmogus nesuvokia kas vyksta ir negali priimti adekvačių situacijos sprendimų: pvz., sušalę žmonės dažnai nusprendžia pailsėti prisėsdami ar priguldami lauke, o tai gali baigtis mirtimi ar geriausiu atveju – galūnių amputacija.

Ilgai būnant šaltame ore sumažėja viso kūno temperatūra( hipotermija). Pradžioje atsiranda drebulys ( taip kūnas gamina šilumą). Paviršinės kraujagyslės susitraukia, oda ir galūnės pabąla, atšąla, taip šiluma taupoma gyvybiškai svarbiems vidaus organams. Galiausiai labai sulėtėja medžiagų apykaita. Dėl sutrikusios galvos smegenų kraujotakos, atsiranda vangumas, sąmonės pritemimas. Hipotermija laikoma, kai kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 laipsnių pagal Celsijų. Tai pastebėjus, būtina tuojau pat nukentėjusįjį vesti į šiltą patalpą ar priversti pajudėti, pasiūlyti išgerti šiltų skysčių.

• Jei labai šąla rankos ar kojos, stenkitės judinti pirštus, rankas susikiškite į kišenes. Labai paprastas būdas išvengti rankų ir kojų šalimo – pasukite rankas ties alkūne ar dar geriau – iš peties, kraujas iškart pajudės pirštų galiukų link. Pakaks kelių energingų ratų, kad į ranką pritekėtų kraujo ir sušalę pirštai paraus bei sušils. Kojoms šis metodas irgi tinka, tik reikia, kad būtų kur atsisėsti. Tada kojas reikia pakelti ir energingai pakilnoti – padaryti keletą „žirklių“ judesių, nuo kurių kojos gan greitai sušyla. Atliekant šiuos pratimus pirštines ir batus, esant galimybei, geriau nusimauti, nes tuomet galūnes galima judinti greičiau, tad greičiau jos ir sušils.

• Įtarus, kad vaikui nušalo kojos, neleiskite pačiam eiti, neškite.

• Jokiu būdu netrinkite ir nenaudokite sausos šilumos (šildytuvų) ant įtariamos nušalusios kūno dalies, nes galimas dar didesnis pažeidimas.

• Esant paviršiniams nušalimams ar įtariant nuožvarbas, šildykite nušalusią vietą.  Šildyti reikia palaipsniui, geriausia šiltu vandeniu ( vanduo turi būti nekarštas. Jo temperatūrą galime patikrinti pripildytą vandens talpą prilietę kažkurią sveikąją kūno dalį). Jei nušalo plaštakos ar pėdos, jas sušildyti galima pamerkiant į indą su drungnu vandeniu. Esant galimybei – nukentėjusįjį paguldyti į vonią su kambario temperatūros vandeniu, palaipsniui didinant vandens temperatūrą, kuri valandos bėgyje turi pasiekti 36–37 laipsnių temperatūros. Svarbu atminti, kad jokiu būdų nepilame tiesiai ant pažeistos kūno dalies paviršiaus. Jei atšildėte nušalusią dalį, būtinai turite ją laikyti šiltai – būti šiltoje patalpoje, jei tai galūnė – apsukti šilta medžiaga, antraip bus dar žymesnis pažeidimas. Šildyti reikia kol oda suminkštėja ir grįžta jautrumas.

• Jei šildant atsiranda pūslių – toliau nešildyti! Pažeistoje srityje dedame sterilų tvarstį. 

• Kadangi atšildžius paprastai nukentėjusysis pradeda jausti skausmą – sugirdykite ibuprofeno ar paracetamolio.

• Įtariant akies audinių nušalimą, uždėkite šiltas rankas ant akių kol ištirps ledas nuo blakstienų ir pajusite šilumą, tada pridenkite akis (užriškite raištį). Netrinkite akių! Šviesai pažeidus akis, simptomai atsiranda ne iškart, o po 8 – 12 val. – akys sausos, skauda mirksint, būna paraudimas, šviesa paūmina skausmą. Gydoma šaltais kompresais, reikia būti tamsioje aplinkoje.

• Viso kūno atšalimo (hipotermijos) atveju, pirmiausia, reikia nukentėjusįjį perkelti į šiltą patalpą, nurengti drėgnus drabužius, nuauti batus, nuimti kojines, šiltai apkloti. Jei tokių galimybių nėra, atsigulti šalia arba šildyti termoforais, buteliais su šiltu vandeniu. Pagrindinis principas – atšildyti palaipsniui. Jei žmogus sąmoningas, duokite gerti šilto saldinto vandens. Jokiomis aplinkybėmis negalima sušalusiajam duoti alkoholinių gėrimų, nes dėl padidėjusio kraujo plūdimo į galūnes gali pavojingai nukristi kūno temperatūra. Be to, alkoholis pats turi savybę slopinti svarbius smegenų centrus.

• Fiziniai pratimai nerekomenduojami, nes suintensyvėjus kraujotakai, šaltas kraujas grįš į gyvybiškai svarbius vidaus organus ir gali juos pakenkti, gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.

• Galima šildyti apvyniojant žmogų šiltais apklotais. Jeigu esate urve, reikia pasinaudoti izofolija, apgobti ja nukentėjusįjį, atsisėdusį turkiška poza, tarp kojų pastatyti ir uždegti žvakę, kad prišildytų orą po izofolija. Galima šildyti susispietus keliems žmonėms krūvoje savo kūnų šiluma.

• Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Nukentėjusysis delnus gali šildyti savo, o pėdas – kito žmogaus pažastyse.

• Vykstant nesiremti nušalusia koja ar pirštais (išskyrus, jei kitaip neįmanoma) – tai padidins audinių pažeidimą.

• Nerekomenduojama trinti nušalusias vietas sniegu, nes sniege esantys ledo gabaliukai gali dar labiau sužaloti nušalusią odą. Rekomenduojama nedelsiant pradėti trinti kūną švariomis rankomis, šilta minkšta medžiaga, kol oda paraus.

• Jeigu nekvėpuoja – nedelsiant pradėti gaivinimą.

• Jei yra bendras viso kūno sušalimas, pirmiausia šildoma centrinė kūno dalis – krūtinė, kaklas, galva, kirkšnys.

Išoriškai šiame etape nustatyti nušalimo neįmanoma, galima tik daryti prielaidą, kad kuo žemesnė buvo temperatūra ir ilgesnis poveikis, tuo blogiau. Atšylant vyksta pagrindinis audinių pažeidimas, todėl labai svarbus teisingas nušalusių audinių atšildymas. Specifiniai simptomai, leidžiantys nustatyti nušalimo laipsnį, paprastai pilnai pasireiškia pirmosios paros pabaigoje.

Nušalimo laipsniai

Priklausomai nuo pažeidimo gilumo skiriami 4 nušalimo laipsniai.

I laipsniui būdingas odos pažeidimas dėl grįžtamųjų kraujotakos sutrikimų. Nušalusi vieta pabalusi. Sušilus išblyškusi oda tampa melsvai raudona, skausminga ir pabrinkusi. Skausmingumas praeina per keletą dienų, bet nušalusi kūno dalis dar ilgai lieka jautri žemoms temperatūroms.

II laipsnis – nušalusios vietos oda melsvai raudonos spalvos. Atšildžius atsiranda pūslelės, pripildytos drumsto skysčio. Skauda. Atsistato po 2–3 savaičių.

III laipsnis – nušalusi vieta pabalusi, pamėlusi, „marmurinė“, oda nepaslanki, visas odos sluoksnis apmiręs. Ant melsvai raudonos, pabrinkusios odos atsiranda nekrozės židiniai (apmirę audiniai), pūslės, pripildytos tamsaus skysčio. Atskyrus (nuplėšus) mirusius audinius, žaizdotas paviršius atsistato randais (po 1–2 mėn.), esant plačiam pažeidimui, būtina odos plastika.

IV laipsniui būdinga minkštųjų audinių masės ir kaulo pažeidimas, su išsivysčiusia gangrena (nušalusios kūno dalys, apmirę audiniai). Gydoma chirurgiškai pašalinant apmirusius audinius (esant plačiam pažeidimui – amputacija).

Pirmoji pagalba

I laipsnio nušalimas

1. Jei įtariamas nušalimas, nedelsiant eiti į šiltą patalpą arba paguldyti prie laužo, nuolat trinant.
2. Patalpoje nušalusią kūno dalį palaipsniui atšildyti kambario temperatūros vandenyje. Temperatūra ne aukštesnė kaip 20 laipsnių temperatūros. Palaipsniui vandenį keisti šiltesniu, keliant jo temperatūrą iki kūno temperatūros. Palaikius vonelėje, odą švelniai nusausinti. Jei oda parausvėjo ir atgavo jautrumą, vadinasi ta vieta jau atšildyta. Nosį, ausis, skruostus atšildyti kambario temperatūros aplinkoje arba trinant.

2. Avalynę nuo nušalusios galūnės būtina nuimti atsargiai ir ne per jėgą, kad nebūtų pažeisti nušalę pirštai. Jeigu nuimti batus be pastangų nepavyksta, batą geriau perpjauti. Labai svarbu atšildyti palaipsniui – geriausia kambario temperatūroje, jokiu būdu negalima šildyti galūnių karštoje vonioje, prie krosnelės arba arti laužo! Nesilaikant šio nurodymo, audiniai atšyla netolygiai ir spazmuojančiose kraujagyslėse susidaro trombai, audinių apmirimas pagilėja. Pabalusias kūno vietas trinti švaria sausa ranka, iki oda paraus ir pasijus dilgsėjimas. Trinti geriau spiritu, odekolonu ar degtine, o nesant – minkšta pirštine, kailine apykakle arba sausa švaria flanele. Trynimui negalima naudoti sniego, grubaus audinio, rankovės su apšalusiu sniegu ir ledu, kadangi visa tai dar labiau traumuoja pažeistus audinius, o atsiradę įbrėžimai atveria kelią infekcijai. Siekiant

stimuliuoti kraujotaką, trinant reikia paprašyti, kad nukentėjusysis judintų galūnę.

3. Kai nušalusi vieta parausta, ją reikia patepti riebalais (aliejumi, taukais, boro tepalu) ir aprišti šilta medžiaga. Jei šlapi drabužiai – apsirengti sausais ir šiltai apsikloti.

4. Aprišta sušalusi ranka ar koja turi būti laikoma pakelta, tai palengvina skausmą ir apsaugo nuo komplikacijų.

5. Jeigu kraujotaka atsistato lėtai, ir oda išlieka melsva, galima įtarti, kad audiniai giliai pažeisti, ir

dėlto būtina pagreitinti nukentėjusiojo pristatymą į gydymo įstaigą.

6. Tuo pačiu metu trinant nukentėjusiajam pageidautina duoti išgerti karštos arbatos arba kavos.
7. Esant būtinybei – duoti nuskausminamųjų.

Žmonių grupės, dažniausiai nukenčiantys nuo šalčio:

• Tie kas dirba lauke

• Benamiai

• Vaikai ir seni žmonės, nes jų organizmai nemoka greitai prisiderinti ir adaptuotis prie šaltų aplinkos sąlygų

• Sergantys ligomis, kurioms būdingi kraujagyslių pažeidimai, tai tokios kaip Cukrinis diabetas, Rein’o fenomenas, kt vaskulitai

• Vartojantys vaistus, kurie sutraukia kraujagysles, pvz. sergant padidintu kraujospūdžiu. Rūkantieji t.p. yra padidintos rizikos, nes nikotinas įtakoja kraujagyslių standumą – siaurina kraujagysles.

• Alkoholis!

• kai kurie sportininkai

Prevencija

• Būtina – tinkama apranga: Būtina dėvėti natūralaus pluošto rūbus, nes sintetika tik paspartina atšalimą. Svarbu rūbų daugiasluoksniškumas, tai yra būkime tarsi svogūnas įsuktas į daugybę rūbų sluoksnių: maikutė, megztukas, liemenė ir t.t. Tinkamo dydžio žieminiai batai su storu padu ( jokiu būdu, ne per maži. Rekomenduojama laisvesnė ir kiek didesnė avalynė) ir storos vilnonės kojinės. Kumštinės pirštinės. Pirštuotos pirštinės esant dideliam šalčiui netinkamos, nes kiekvienas pirštas būna atskirtas vienas nuo kito, o tai didina nušalimo riziką. Tinkama šita kepurė, uždengianti ausis.

• Šilumos labiausiai netenkama stovint vėjyje, nes tada kūnas pradeda staigiai vėsti. Todėl drabužiai turi būti neperpučiami, drėgmės nepraleidžiantys, svarbu dėvėti kepurę ar pošalmį. Svarbu atminti, kad drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną.

• Jeigu reikia laukti, stenkitės judėti, ieškokite nuo vėjo apsaugotos vietos. Jokiu būdu negalima sėsti ant akmenų ar ramstytis į šaltas šlapias sienas. Šaltas oras papildomai apkrauna širdį. Jei turite širdies ligų ar padidėjusį kraujospūdį, neatlikite jokių sunkių darbų šaltyje. Jei privalote dirbti, tai šiltai apsirenkite ir dirbkite lėtai. Prisiminkite, Jūsų kūnas, siekdamas išsaugoti šilumą, dirba labai sunkiai, todėl neverskite jo dirbti dvigubai.

• Negerkite alkoholio ar kofeino turinčių gėrimų, nes jų poveikyje greičiau prarandama šiluma. Gerkite šiltus, saldžius gėrimus – jie padeda palaikyti kūno temperatūrą.