Badauti negalima. Detoksikaciją atlieka pats organizmas per tam skirtus organus bei sistemas, tai kepenis, inkstus, virškinamąjį traktą, odą bei plaučius. Nėra jokių papildų, dietų ar produktų, kurie tai atliktų vietoje organų. Jie gali tik palengvinti ar net pasunkinti. Organizmo detoksikacijai padeda tik vandens pakankamas kiekis. Joks produktas sveikatos nenulemia. Pavyzdžiui dieviname balandas, bet Pietų Amerikoje taip pat dievina grikius. Tad reiktų atsigrežti į šalia turimus maisto produktus bei įvertinti jų naudą. Bet svarbu atminti, kad nėra stebuklingo maisto. Tam tikri produktai pasižymi specifinėmis savybėmis, mineralinėmis medžiagomis bei vitaminais, bet nėra tokio kaip TOP5 produktų, kur būtent tik jie atneštų sveikatą. Keletas mitų:
-Mitas yra apie produktų derinimą. Sunku įsivaizduoti kaip tai atrodo realiai ir kaip tai atlikti fiziškai.
-Mitas, kad negalima valgyti angliavandenių vakarais. Nėra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad paros laikas turi įtakos maistinių medžiagų apykaitai.
-Klaidinga nuomonė apie nuliesintus pieno produktus, kad ten daug cukraus ir nieko nėra vertingo. Jie tiesiog yra nuriebinti, bet juose yra daugiau baltymų bei kalcio. Dėl to, netgi vertingesni. Palygink parduotuvėje riebius su neriebiais produktais dėl cukraus juose. Visgi rasime liesų pieno produktų sveikesnių ir be cukraus.
Protarpinis badavimas. Tai nėra moksliškai pagrįsta ir nėra taikomas nutukimo gydymui. Svorio mažinimui efektas išgaunamas dėl mažesnio kalorijų suvartojimo. Tai socialiai priimtinas būdas kaip netvarkingai valgyti. Logiška, jei žmogus 12 val. nevalgo ir 12 val valgo. Jei taikome protarpinį badavimą kai stengiamasi nevalgyti daugiau nei 16 val., tada svarbu prisiminti apie patarlę „pusryčius suvalgyk pats, pietumis pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui.“. Tuomet žmogus gali nevalgyti vakarienės. Medžiagų apykaita priklauso nuo švieso ir tamsos, t.y. nuo cirkadinio ritmo. Todėl dieną valgome, o sutemus – ne.
Nėra maisto ar produkto, atsakingo už mūsų svorį ir sveikatą. Taip pat nėra ir draudžiamo produkto. Privalo būti pusiausvyra. Neturime suvokti maisto kaip sveikatos ir medžiagų šaltinio. Maistas turi būti gyvybei palaikyti. Jis skirstomas į:
a) kasdienį, rutininį, t. y.-kiek pilkesnis, liesesnis, bet aukščiausios rūšies;
b) savaitgalinį, proginį- su tam tikrais trumpalaikiais nukrypimais;
c) šventinį maistą. Šventiškas maistas gali būti riebesnis, su daugiau cukraus.
Svarbu, kad nevalgytume kasdien per šventiško maisto, nes toks maistas pasižymi didesniu riebalų kiekiu, kalorijų tankiu, didesniu cukraus kiekiu.