Fizinio aktyvumo svarba

Kas tas fizinis aktyvumas? Ir kam jo reikia?

Fizinis aktyvumas – tai judesys. Jo metu judinami mūsų kūno visi raumenys. Pradedame nuo rankų, kojų. Nestiprus pirštuko judesys, „vaikštant” per telefono ekraną ir žiūrint video filmukus – nėra fizinis aktyvumas. Judesio metu būtina suaktyvinti viso kūno raumenis bei kraujotaka. Mūsų kūnas privalo sušilti, pagreitėti širdies darbas bei kvėpavimas.

Optimalus fizinis krūvis pagerina bendrą savijautą, stiprina imuninę sistemą. Kasdienis fizinis aktyvumas padeda išvengti lėtinių ligų. Visi fiziniai pratimai susiję su energija, kurią eikvoja organzimas. Energija naudojama raumenų darbui. Kuo ilgiau ir intensyviau dirbama, tuo greičiau nuvargsta raumenys. Didėjant skeleto raumenų fiziniam krūviui, kartu didėja širdies susitraukimų dažnis, gilėja ir dažnėja kvėpavimas, intensyvėja kitų organų ir sistemų veikla. Mankšta bei sportas reikalingi ne tik to, kad vystytųsi griaučių raumenys, bet ir kad treniruotųsi širdis. Vaikų širdies ir kraujagyslių sistema dar nėra pilnai susiformavusi, todėl labai pavojinga ją perkrauti. Fizinis krūvis privalo atitikti vaikų amžių, fizinį pajėgumą, sveikatos būklę. Vaikų širdies raumenys kur kas imlesni krūviui nei suaugusiųjų, todėl vaikų širdelė pradeda stipriau ir dažniau plakti atliekant net nestiprų fizinį darbą. Su amžiumi stiprėja širdies susitraukimo jėga, kartu gerėja širdies ir kraujagyslių sistemos gebėjimas prisitaikyti prie fizinio krūvio, trumpėja atsistatymo periodas.

Vaikų kvėpavimo raumenys taip pat nėra pilnai išsivystę ir dėl to nuo nedidelio fizinio krūvio kvėpavimas taip pat padažnėja, bet beveik nepagilėja. Krūtinės ląstos ypatybės bei diafragminis kvėpavimo tipas lemia paviršutinišką, negilų vaikų kvėpavimą. Plaučių gyvybinis tūris didėja kartu augant vaikui.

Fizinio krūvio lygį lemia atliekamo pratimo trukmė, intensyvumas bei emocinė įtampa. Jis taip pat priklauso nuo atliktų pratimų skaičiaus, įveikto nuotolio, judesių dažnumo.

Fizinio aktyvumo nauda vaikų ir paauglių organizmams:

• Gerėja funkcinės organizmo galimybės, palengvėja organizmo prisitaikymas prie kintančių aplinkos sąlygų;
• Tobulina dar neišvystytą organizmo termoreguliaciją;
• Didina nespecifinį organizmo imunitetą ir atsparumą nepalankiems išorės veiksniams;
• Teigiamai veikia visas raumenų grupes;
• Formuojami nauji motoriniai įgūdžiai, lavinama jėga, greitumas, vikrumas, ištvermė, koordinacija ir pusiausvyra;
• Mažėja streso hormonų lygis kraujyje, o tai ypač aktualu vyresnių klasių moksleiviams;
• Daugiau sunaudojama energijos, sumažėja vaikų nutukimo pavojus;
• Gerėja kaulų mineralizacija ir didėja kaulų tankis, ypač raumenų prisitvirtinimo vietose;
• Gerėja nuotaika, mažėja vienatvės, nerimo, per didelio jautrumo ir depresijos simptomai;
• Didinamas didžiųjų galvos smegenų pusrutulių žievės tonusas – didėja protinis darbingumas;
• Gerėja miegas;
• Didėja pasitikėjimas savimi ir pasitenkinimas gyvenimu, daugėja galimybių savirealizacijai;
• Gerėja gebėjimas bendrauti ir socialinė vaikų adaptacija.

Rekomenduojama kasdien būti aktyviems bent jau po 30 min ir fizinio krūvio stiprumas turėtų pasiekti vidutinio intensyvumo lygį. Tai reiškia, kad padidėja širdies pulsas, kvėpavimo dažnis, o vaikas judėdamas dar gali lengvai ir kalbėti.

 Stiprinant sveikatą fiziniu aktyvumu būtina atsižvelgti į šiuos ypatumus:

• neversti vaiką siekti maksimalių krūvių (varžybų), bet siekti judėjimo džiaugsmo;
• skatinti vaikui norą judėti bei padėti pasirinkti jam įdomią judėjimo formą;
• nuosekliai didinti fizinio krūvio apimtį, o ne intensyvumą;
• atlikti kuo daugiau pratimų, kurių metu dirba daug raumenų grupių;
• tinkamai derinti darbą su poilsiu;
• nuolat atnaujinti fizinius pratimus (siekti, kad pratybos būtų įdomios);
• nedaryti didelių pertraukų, nes dažnas darbingumo gerėjimas ar blogėjimas gali reikalauti iš organizmo papildomų pastangų;
• parinkti mitybą, atitinkančią judėjimo kiekį.