Apie kalėdines dovanas

Kalėdos…. Dovanos… Nauji Metai….

Kas augina vaikus, puikiai supranta – kas yra dovanų dovanojimas vaikams. Šventinis periodas nuo Kalėdų iki Naujųjų Metų sutikimo, neatskiriami su dovanomis. Juk visi augome ir žinome tą Kalėdų Senelio laukimo jausmą, ypatingą Kūčių-Kalėdų naktį. Ar pameni, kaip laukei ateinančio Senelio Šalčio ( dar mūsų vaikystės laikais, jis taip vadinosi )? Kaip buvo smagu jo sulaukti darželyje, paskui tėvų darbovietėse. Ir visur jis būdavo stambus raudonais rūbais ir ilga barzda. Tik tokį laikau savo mintyse apie vaikystę. Be Kalėdų Senelio svarbiausias šventinio periodo atributas – DOVANOS. Ką ir kiek dovanoti tik mes patys sprendžiame. Vieni skiriame artimųjų dovanoms tiek kiek negaila, o kiti dovanojame po nedideles, bet sielai mielas dovanėles.

Mūsų amžiaus vaikai, ta vadinamoji Z karta, yra išlepinta. Pažiūrėkite kokių tik nėra žaislų: spalvoti, didelis, maži, judantys, kalbantys, besitransformuojantys, valgantys, verkiantys ir t.t. Kai pavartau prekybos centrų ar specializuotų žaislų parduotuvių katalogus, tai akys raibsta: tarsi ir tas gražu, ir tas miela, o tas kaip ir būtų naudinga bei reikalinga… Nuo tos įvairovės ištinka lengvas šokas! Įsivaizduoju, kaip pasimeta pats vaikas patekęs į tokią gausybę žaislų. Tad nieko nuostabaus pamačius verkiantį vaiką prekybos centre. Vieni tėvai, tarsi nekreipia dėmesio į vaiko “ožiukus“, kiti tėvai gėdijasi ir bijo svetimų smerkimo bei skundo “mūsiškėms vaikų teisėms“. O tai visai suprantamas dalykas – vaikas išsigąsta, pasimeta. Juk ne tik tokia gausybė prekių, toks margumas kalėdinių papuošimų, blizgučių, bet ir erdvių didumas bei triukšmas. Juk pagalvokime apie save – kaip mes pavargstame po ilgų pasivaikščiojimų po prekybos centrus ( žmonių gausybė, nuolat garsiai grojanti muzika, spalvų galybė). O vaiko organizmas dar nėra tiek brandus, kad sugebėtų visą tokią aplinkos informaciją priimti ir ją apdoroti.

Bet grįžkime prie dovanų dovanojimo… Vieni seneliai vaikus myli be galo, be krašto, tad jiems dovanoja viską ko paprašo jų anūkas/anūkė. O kiti seneliai mąsto praktiškiau ir dovanoja kojinytes, kad kojytės nešaltų, knygutę, kad mokintusi ar tiesiog pinigų. Pastaroji dovana, manyčiau, praktiškiausia šiuolaikiniams vaikams. Svarbu, kad vaikas suvoktų pinigo reikšmę bei naudą. Bet… visas praktiškas dovanas palikime tėveliams. Vaikai apie praktiškumą bei naudą kol kas tikrai negalvoja, ir neverskime anksčiau laiko jų suaugti. Dar spės. Ką vaikai daro? Žaidžia. Tad leiskime jiems žaisti. Tik žaislai turėtų būti adekvatūs vaiko norams. Mano nuomone, nereikėtų vaikų lepinti norimais žaislais kasdien ar labai dažnai. Vaikas turėtų pajusti alkį norimam žaisliukui. Turėtų jo laukti ir išlaukti. Juk pats maloniausias jausmas kažko gero tikėtis ar laukti. Juk ne vienas iš tėvų man pritartų, kad vaikams TO žaisliuko reikia tik TĄ akimirką kai pamatė. Retai kada vaikas su gautu žaisliuku ilgai žaidžia. Ir kodėl?… O todėl, kad per greitai jį gavo. Labai svarbu išlaukti, subrandinti mintį ką darysiu, kaip žaisiu ir kaip man jo reikia. Jei greitai užmiršau ko man reikia, tai vadinasi, iš tiesų tai buvo tik spontaninis noras ir su tokiu žaisliuku vaikas žaistu labai trumpai. Atsiminkime kaip mums buvo. Mūsų vaikystės periodu ne tik maisto, bet ir žaislų bei kitų pramoninių prekių būdavo deficitas. Apie kažkokius “madingus“ žaisliukus net kalbos nebūdavo. Jei pavykdavo pamatyti per televizija ar kokią kitą reklamą gražų žaisliuką, tai būdavo nuostabu. O jei dar Senelis Šaltis jį ir atnešdavo…. Kiek vaikui būdavo laimės! Ir kaip ilgai žaisdavome su gauta lėlyte ar mašinyte… Nes ilgą laiką kito žaislo nepamatydavome, kito pasirinkimo nebūdavo. Iki šiol dar turiu lentynoje porą savo vaikystės lėlyčių, nors ir kaip jau nebeišvaizdžiai atrodančias, bet man jos tokios mielos! O pažiūrėkime į dabartinių mūsų vaikų žaisliukus… Akys mirga nuo įvairovės, jų kokybė prasta( greitai lūžta, kad galėtume pirkti kitą žaislą – verslas. O aš to “senovinio sukirpimo“, siūnu linines lėlytes tokias tvirtas, kad jos būtų amžinos, kaip palikimas mūsų ateinančioms kartoms, mūsų anūkams ( jurgitosgalerija.lt ) ). Retas kuris iš mūsų perkame brangesnį žaislą. Juk nuėjus su vaiku į prekybos centrą, jis užsimano tos pigios mašinytės ar lėlytės, kuri nedaug kainuoja. Juk ne gaila…nuperkame. Bet… lengvai gautas grobis, greitai nusibosta. Brangiam žaislui reikia pinigų, ko dauguma mūsų ir taip stokoja. Kasdien ar kas savaitę tikrai nepirksi. O tokio žaislo ir kokybė geresnė, ir vaikui yra laiko pamąstyti ko jis tikrai nori.

Dar yra viena tėvų kategorija, kurie savo vaikus augina super sveikai. Jokių sintetinių žaislų, jokių saldainių ir panašiai. Ir kodėl čia blogai? Bet juk… Kalėdos ir saldainiai neatsiejami dalykai! Taip, dar gali būti mandarinai. Nors mano vaikystėje jų nebūdavo, nes gyvenome finansiškai sunkokai. Kadangi auginu 3 vaikus, tai su kiekvienu teko ir vis dar tenka praeiti tą smagų kalėdinį etapą. Ir puikiai pamenu, kai vyresnėlio vaiko darželio grupėje ( 3-4 metukai ) mamytės sumąstė vaikams kalėdinei dovanai įpakuoti po knygelę, o po metų po tokį mąstyti verčiantį žaidimą. Ir ką Jūs galvojate?… Mūsų vaikai nesuprato, kad tai jų dovanos. Šiemet mokykloje pora sveikuolių mamyčių pasiūlė vaikams suruošti sveikas dovanėles – po mandariną, apelsiną ir riešutų. Mat visi siaubingai bijome saldainių. Kitos mamytės labai pritarė, kad puiku, nes jų vaikai saldainių nevalgo, tiksliau jos jiems neduoda. Deja, čia ir vėl man teko įsiterpti ir išsakyti savo nuomonę. Juk kalėdos be saldainių ir be žaisliukų ne kalėdos! Neskaitant to, kad yra vaikų kurie alergiški šiems pasiūlytiems maisto produktams, o yra vaikų, kurie net nemėgsta riešutų. Mėginsite prieštarauti, kad yra vaikų, kurie nemėgsta saldainių… Taip, pritariu, yra pavienių tokių vaikų. Bet visiems vaikams patinka gauti blizgančių popieriukų, neskaitant, kas juose įsukta. Be to, cukrus yra reikalingas vaikų augimui bei vystymuisi ( apie tai pažadu parašyti kitame tinklaraščio puslapyje ).

Tad, mieli tėveliai ir seneliai, smagu, kad rūpinatės savo atžalų sveikata, bet tai palikime mūsų kasdienybei. O per Kalėdas ir Naujuosius Metus leiskime vaikams pasidžiaugti ir saldainiais, ir gal kartais atrodančiais bereikšmiais žaislais. Lai mūsų vaikai prisimena vien tik spalvingą bei nepriekaištingą vaikystę.