Vėjaraupiai

Turbūt daug kas iš skaitančių tėvelių prisimena save ar savo brolius, seseris ištepliotus „zelionke“. Ir tai mums byloja apie sirgtus vėjaraupius.

Sergant šia infekcine liga, retai kada mažylis karščiuoja ar jaučia kokius kitus simptomus. Pagrindinis požymis – smulkios vandeningos pūslytės, labai greitai plintančios vaiko kūnelyje. Pirmiausia, atsiranda smulkus paraudimas, tada per keletą valandų pūslytė, kurią dažniausiai labai niežti. Kuo vaikas mažesnis, tuo dažniausiai lengviau perserga šia infekcija, todėl ši liga vadinama mažų vaikų liga. Jos pagrindinis sukėlėjas – tas pats Herpes virusas, kuris sukelia lūpų pūslelinę. Mokslininkai teigia, kad persirgus vėjaraupiais, pats virusas niekur nedingsta, o apsigyvena mūsų stuburo kanale ir ten ramiai gyvena, laukdamas kada mūsų imuninė sistema nusilps ir kuomet jis galės subujoti. Vėjaraupiams būdingas smulkus polimorfinis bėrimas visame kūne, kuris apima būtinai ir galvos plaukuotąją dalį. Polimorfinis reiškia, kad vienu metu galima matyti tiek beprasidedantį bėrimą – odos paraudimą, tiek sekančią stadiją – pūslelę, tiek galutinę bėrimo stadiją – šašą. Visas kūnas atrodo tarsi žvaigždėtas dangus. Bėrimo vietas dažniausiai niežti ir tokiu atveju labai svarbu, vengti kasytis, kad nukasius pūslytę ir atsivėrus žaizdelei, galime įnešti infekciją. Dažnas kuris iš skaitančių girdėjo, o gal pats turi likusių randelių po persirgtų vėjaraupių. Kodėl? Ogi todėl, kad taip pasikasiu, galimai buvo įnešta infekcija, bėrimo vieta supūliavo ir jo vietoje liko randelis. Kad tokios išeities išvengti, būtina vengti kasymosi arba siekit jį sumažinti. Svarbu atminti, kad „zelionkė“ negydo! Vėjaraupiai yra virusinės kilmės liga. Vadinasi, kad gydymas yra tik simptominis. Taigi, mūsų tikslas – pirmiausia, sumažinti niežulį ir taip bent jau kažkiek pagerinti vaiko gyvenimo kokybę ligos metu. Tai puikiai padeda padaryti vaistinėse parduodamos putos, skirtos vaikams, sergantiems vėjaraupiais. Jas užpurškus ant odos, sumažinamas jos dirginimas ir niežulys. Jei niežulys yra toks stiprus, kad mažyliui sunku miegoti, tuomet galime panaudoti priešalerginių medikamentų, kurie puikiai sumažina niežulį. Šiam atvejui puikiai ir sėkmingai skiriama Klemastino sirupas ar kt. Kitas mūsų, kaip tėvų tikslas – apsaugoti vaikučio odelę nuo infekcijos patekimo per naujai susidariusią žaizdelę nusikasymo metu. Čia prireikia ir tėvų kantrybės bei išmonės kaip tai padaryti. Vieni miegui užmauna pirštines, kiti vaiką standžiai apkamšo ir t.t. Bet realiausia pagalba, ligos metu stengtis, kad visada mažylio rankytės būtų švarios ir ką tik nusikasius pažeistą vietą patepti su odą dezinfekuojančiu skysčiu. Tam puikiai galime panaudoti seniai jau žinomą briliantinę žalumą ( „zelionkę) ar kitą spiritiniu pagrindu pagamintą tirpaliuką ( pvz. Jodo). Svarbu atminti, kad“zelionkė“ negydo ir aš visada siūliau, kad vaiko netraumuoti, kad vasaros ar žiemos metu nebūtų velykiniu margučiu, naujas atsiradusias žaizdeles patepti jodo ar kitu spiritiniu tirpaliuku, kuris tuo metu dezinfekuoja odos paviršių ir tuo pačiu greitai nugaruoja. Kitokio gydymo nereikia, nebent, jei šalia bėrimo vaikas karščiuoja, skiriami temperatūrą mažinantys vaistai ( paracetamolis ar ibuprofenas), skatinama kuo daugiau gerti skysčių. Vėjaraupių metu išberiama ne tik oda, bet gali išberti ir burnos ar akių gleivinę, retesniais atvejais vaikai skundžiasi tarpvietės skausmu ar skausmingu šlapinimusi. Bet kuriuo atveju, pirmoji pagalba – vaistai nuo skausmo ar geriami ( ibuprofenas, paracetamolis), ar purškiami ( Anaftin, Tantum verde ir pan.). Tepami medikamentai nelabai rekomenduojami, nes kiekvienas prisilietimas sukelia papildomą skausmą. O mūsų tikslas yra kuo labiau sumažinti simptomus. Jei matome labai išbertą burnytę, rekomenduojamas tausojantis gleivinę maistas ( lengvai šiltas, o kai kam gal labiau priimtinas vėsus, šaltas patiekalai, skystas ir kuo mažiau reikalaujantis kramtymo). Jei vaikas moka gerti šiaudelio pagalba, rekomenduojama ūmaus periodo metu siūlyti skystesnį bei per šiaudelį tiekiamą maistą. Naudojant burnytei tepti tepaliukus, svarbu atminti, kad jų poveikis trumpalaikis. Gausi seilių gamyba, greitai jį nuplauna ir vaikas nurija. Todėl efektyviau nuskausminamuoju poveikiu pasižymi geriami preparatai, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis. Jų poveikis būna net iki 3-4 valandų. Kalbant apie vėjaraupius dar labai svarbu paminėti, kad vaiką beria maždaug 5 dienas. Bet pats vaikas užkrečiamas kitiems asmenims būna net 15 parų: 5 dienos iki pirmųjų bėrimo elementų atsiradimo, 5 dienas kuomet atsiranda vis naujos ir naujos pūslytės bei 5 dienos nuo paskutinio bėrimo atsiradimo. Tad šiuo laikotarpiu yra rekomenduojama namų režimas ir prašoma vengti kontaktų su kitais vaikais ugdymo įstaigose. Jei sužinome, kad mūsų mažylio darželio grupėje susirgo kitas vaikas vėjaraupiais, tai savąjį mažylį stebime maždaug 3 sav, kurios vadinamos inkubaciniu periodu ir per kurias galime sulaukti vėjaraupinio bėrimo požymių.