Kaulų lūžiai

Kas tai yra kaulų lūžimas?

Lūžis – tai kaulo vientisumo pažeidimas. Kaulo lūžimas galimas įvairiose vietose ( ties galais, ties viduriu), įvairaus tipo ( atviras, uždaras, dalinis, visiškas ir pan.). Lūžis gali būti trauminis, kai dėl traumos lūžta sveikas kaulas, arba patologinis, kai kaulų struktūra pakinta dėl ligos (kalcio, fosforo apykaitos sutrikimų, naviko, osteomielito, tuberkuliozės, vartojant tam tikrus vaistus).

Priežastys:

• kritimas

• sportas

• avarija

• kaulų genetinis išretėjimas

Pagrindiniai klinikiniai požymiai, bylojantys apie lūžimą:

1. pažeistos galūnės patinimas

2. pažeistos galūnės skausmingumas

3. stebima mėlynė

4. riboti ir skausmingi pažeistos srities/galūnės judesiai

5. pažeistos galūnės deformacija – tai leidžia įtarti lūžusių kaulų dislokaciją ( pasislinkimą iš įprastos vietos )

Diagnostika:

Įtariant lūžimą, pirmiausia, atliekama pažeistos srities rentgenograma. Esant poreikiui, gali būti atliekam KT ( kompiuterinė tomografija ) ar MRT ( magnetinis rezonansinis tyrimas).

Gydymas:

Kaulų lūžius gydo vaikų chirurgai ir vaikų traumatologai. Dažniausiai pažeistoji galūnė įmobilizuojama, t.y. dedama į plastikinį ar gipsinį įtvarą. Gydymo trukmė priklauso nuo lūžio tipo, sudėtingumo, vaiko amžiaus ir pan. Kaulėjimo procesas priklauso nuo paciento amžiaus, mitybos ar kitų gretutinių ligų.

Kaulų gijimo etapai:

-Pirmosiomis dienomis po lūžio organizme aplink lūžusį kaulą susidaro kraujosrūva (arba hematoma). Tai apsaugo kaulą ir aktyvina ląsteles, reikalingas kaulėjimo procesui.

-sekančio etapo metu aplink sulaužytą kaulą formuojasi gijimo sritis, vadinama kaliusu. Jis sujungia lūžusių kaulų galus. Iš pradžių jis yra minkštas, o per kitas savaites sukietėja ir pasidaro stiprus bei tvirtas.

-pilnas kaulo atsigavimas, sukaulėjimas susiformuoja per kelias savaites ar mėnesius. Tai yra labai individualus procesas, priklausantis nuo lūžio tipo, paciento amžiaus, sveikatos būklės, mitybos bei paties asmens fizinio aktyvumo.

Paminėsiu pagrindinius ir dažniausius kaulų lūžių tipus vaikų amžiuje:

• „žalios šakelės lūžis” būdingas tik vaikams ir nustatomas kai ties augimo zona stebimas vienpusis kaulo pažeidimas, labai panašus į medžio šakelės išsišakojimą ( nuo to ir kilęs tokio tipo lūžio pavadinimas). Nors kaulas lūžęs, bet jį laiko vientisas antkaulis (vaikų jis yra storesnis negu suaugusiųjų). Toks lūžis būna be poslinkio ir lūžgaliai nesužaloja aplinkinių audinių. Vaiko kaulo lūžis per jo augimo liniją vadinamas epifiziolize. Šio tipo lūžiai labai dažni vaikams iki 10 metų amžiaus nes tokio amžiaus vaikų kaulai yra minkštesni ir lankstesni nei vyresniųjų.

Šią traumą gydo gydytojai traumatologai. Lūžusi galūnės yra įmobilizuojama, t.y. uždedamas įtvaras ( plastikinis ar gipsinis).

• Kaulo galų poslinkis  – viena kaulo pusė pasislenka, pakeldama sąnario kapsulę, nesulaužant kitos kaulo pusės.

Šis kaulų lūžių tipas taip pat būdingas vaikams iki 10 m amžiaus dėl jų kaulų minkštumo bei lankstumo. Tai labai dažnai nutinka, kuomet vaikas krenta ant ištiestos rankos.

Gydo vaikų traumatologai, pažeistą galūnę imobilizuodami įtvare.

• Avulsinis lūžis – kai sausgyslė ar raištis atitrūksta nuo kaulo mažu kaulo gabalėliu.

• Augimo linijos lūžis – lūžis, kuris įvyksta vaikams ar paaugliams kaulo augimo zonoje. Pastaroji yra visų kaulų galuose. Augimo linija – tai nedidukė zona, esant tarp kaulo ir sąnarinio paviršiaus. Vaikų amžiuje tai labai aktyvi kaulinio audinio vieta, kurioje vyksta kaulinių ląstelių dauginimas bei kaulinio audinio formavimasis. Ši sritis pilnai sukaulėja mergaitėms iki 13-15 m, berniukams – iki 15-17 m. Dažniausiai tokie lūžiai aptinkami pirštų, dilbio ir blauzdų srityse nukritus ar pasisukus.  Kontaktinis sportas (pvz., futbolas ar krepšinis) arba greita veikla (pvz., slidinėjimas, riedlenčių sportas, važinėjimas rogutėmis ar dviračiu) yra dažnos priežastys. Augimo plokštelės lūžiai taip pat gali įvykti dėl pasikartojančios veiklos, pvz., treniruojantis gimnastikos užsiėmimuose ar žaidžiant beisbolą.

Augimo plokštelės lūžio klinikiniai požymiai:

1. juntamas skausmas

2. stebimas patinimas

3. sunku judėti ar judinti pažeistą sąnarį, galūnę, sužalotą kūno dalį

4. kartais atsiranda deformacija – tai reiškia, kad kūno dalis atrodo kreivai arba kitaip, nei buvo prieš traumą.

Toks lūžis nustatomas atliekant pažeistos galūnės rentgenogramą, nors kartais būna, kad ją sunku įžiūrėti rentgenogramoje.

Gydymas. Kartais toks augimo plokštelės lūžimas būna labai lengvas ir tokiu atveju nereikalingas gydymas galūnės dėjimo į įtvarą. Įprastai lūžis augimo zonoje greitai ir gražiai sugyja, nepakenkdamas kaulo augimui.

• Stresinis kaulo lūžimas – tai kaulą dengiančio antkaulio pažeidimas. Jis dažniausiai įvyksta nuo pasikartojančių judesių ( pvz. sportuojant ar atliekant įprastus buities darbus dėl kaulų silpnumo dėl amžiaus ar prastos mitybos, sveikatos).

Asmuo, patyręs stresinį lūžį, gali pastebėti:

1. skausmą mankštos metu, kuris gali išnykti arba nepranykti pailsėjus

2. lengvas patinimas ir paraudimas

   Dažniausiai stresiniai lūžiai pasitaiko blauzdos ir pėdos srityse. Tačiau jie taip pat gali atsirasti ir kitose srityse, tokiose kaip ranka, stuburas ar šonkauliai.

Labai dažnai stresinių kaulų lūžių rentgenas nefiksuoja net keletą savaičių po traumos. Tikslingesnis ištyrimas MRT.

Gydymas:

1. poilsis, ramybė pažeistos galūnės

2. kai kurių lūžių gydymui taikomas įtvaro uždėjimas

Vaikams, kuriems labai skauda dėl stresinio lūžio, rekomenduojama:

-3 kartus per dieną maždaug 15 minučių ant pažeisto vietos dėti šaltą kompresą arba ledukų, įvyniotų į rankšluostį;
-vartoti vaistus nuo skausmo, kaip rekomendavo medikai;
-tinkama mityba, jei stresinis lūžis įvyko dėl netinkamos mitybos ar valgymo sutrikimo.

Tuo pačiu rekomenduojama neprarasti fizinio aktyvumo. Atsiklausus gydytojų specialistų, judinti ir treniruoti kitas galūnes, kurios nėra traumuotos.

Ar galima išvengti stresinių lūžių? 

Taip, galima. Rekomenduojama:

-sveika ir pilnavertė mityba, kurioje yra daug kalcio ir vitamino D.
-vengti žalingų įpročių- rūkymo, nes jis lėtina lūžio gijimo procesą.

Profilaktika:
Labai aktyvūs ar sportuojantys vaikai turėtų:

-Visada apšilti prieš treniruotes;
-Lėtai pradėkite bet kokią naują veiklą ar mankštą;
-iš lėto didinti krūvį bei ilginti treniruotę;

-Nutraukite bet kokią veiklą ar mankštą, jei pajuntate skausmą ar pastebėjote patinimą;
-Naudokite tinkamą sporto įrangą, aprangą ar avalynę.

• Pleištinis lūžis – lūžis, kurio metu kaulas sutrupa į daugybę smulkių kaulinių atplaišėlių, pvz. autoįvykio metu patirtas kaulo lūžis. Tai labai rimtas lūžio tipas ir reikalaujantis operacinio gydymo, o po jo ilgo įtvaro nešiojimo.

• Kompresinis lūžis – stuburo slankstelio lūžis, kuris dažniausiai įvyksta autoįvykio metu ar stipraus kritimo metu. Asmenims, kurių kaulinis audinys silpnas (sergant osteoporoze ar osteogenesis imperfecta), tokie kompresiniai lūžiai įvyksta ir be rimtos traumos ar stipraus suspaudimo. Dauguma pajunta skausmą nugaroje po įvykusios traumos. Bet dalis pacientų pradeda skųstis nugaros skausmais, nežinodami jos atsiradimo priežasties. Nedidelė dalis tokių pacientų jokio skausmo nejaučia ir kompresinis lūžis aptinkamas atsitiktinai. Laikui bėgant dėl tokio slankstelių pažeidimo, kinta paciento laikysena bei mažėja ūgis. Šis lūžis diagnozuojamas remtgenogramos pagalba, retesniais atvejais atliekant KT ar MRT.

Gydymas priklauso nuo lūžio sunkumo ir jo specifikos:

1. poilsis

2. nugaros įtvaras

3. nuskausminamoji terapija

4. fizioterapija, padedanti sustiprinti stuburą laikantį raumenyną

5. papildai, padedantys sustiprinti kaulinį audinį

6. operacinis gydymas

Kada privalome kreiptis į gydymo įstaigą:

• vaiką vargina stiprūs nugaros skausmai, kurių nesumažina ir nuskausminamieji vaistai

• nutirpę kojos ar kojose, pėdose juntamas dilgčiojimas, „skruzdėlytės ” ir pan.

• vaikui sunku kontroliuoti savo šlapinimąsi ar tuštinimąsi.

Pirmoji pagalba lūžus kaului

Kaip padėti?
– Sužalotą sritį įtverkite (imobilizuokite).
– Įtvarui galite panaudoti įvairias lenteles, lazdas, surištas medžių šakeles, kartoną, standžiai susuktus laikraščius ir pan.

Pagrindinės imobilizacijos taisyklės:
– Įtveriami abipus lūžio esantys sąnariai;
– Imobilizuojant sąnarį, įtveriamos abipus esančios kūno dalys;
– Naudodami standžius, kietus įtvarus, po jais padėkite paklotą;
– Įtvaro nedėkite ant žaizdos;
– Sužalota galūnė imobilizuojama tokios padėties, kokios ji rasta. Ji nejudinama, netempiama, nelenkiama;
– Galūnės kraujotaka tikrinama prieš ir po mobilizacijos;
– Jei galūnė tirpsta, mėlsta ar šąla, truputi atpalaiduokite įtvarą;
– Sužalotą vietą šaldykite;
– Jei įmanoma, pakelkite sužalotą galūnę aukščiau širdies lygio;
– Suteikę pirmąją pagalbą, nukentėjusįjį skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Svarbu žinoti!
– Ledo negalima dėti tiesiai ant odos;
– Ledą, sniegą ar bet kokį šaldytą produktą būtina įvynioti į rankšluostį ar kitą audeklą;
– Jei yra odos vientisumo pažeidimų (nubrozdinimas, žaizda), reikia vengti žaizdos užteršimo, tam prieš dedant šaldomąją priemonę žaizdą apsaugokite steriliu tvarsčiu. Jei neturite sterilaus tvarsčio, tinka švarus, ne pūkuotas audinys.
– Palaikę šaltį ant sužalotos vietos 20 min. darykite 30 min. pertrauką ir, jei reikia, uždėkite naują šaldomąją priemonę;
– Atminkite, negalima dėti ledo ant atvirojo lūžio – šalčio paketas spaus lūžgalius, sukels skausmą ir tik pablogins esamą situaciją;
– Negalima kelti galūnės, jei ji yra lūžusi arba jei nukentėjusiajam tai sukelia skausmą.

Vaikų amžiuje kaulų lūžiai yra ganėtinai dažni, ypatingai labai aktyviems vaikams.