Sportas ir laimės jausmas

Perskaičiau vieną straipsnį apie Jeilio bei Oksfordo mokslininkų tyrimą, susietą su fiziniu aktyvumu.
Būtent jie nustatė, kad fiziniai pratimai suteikia daugiau pasitenkinimo nei finansinis stabilumas. Fiziškai aktyvūs žmonės bloga nuotaika dažniausiai skundžiasi tik 35 dienas per metus, kai tuo tarpu nesportuojantys asmenys pesimizmu alsuoja daugiau nei 2 mėn per metus. Mokslininkai taip pat nustatė, kad kai kurios sporto šakos, susiję su bendravimu, suteikia daugiau teigiamo poveikio žmogaus psichinei sveikatai nei kitos.

Jeilio ir Oksfordo tyrėjai atliko didžiulį tyrimą, kurio metu vertino fizinės veiklos įtaką žmogaus kūnui bei psichinei gerovei. Dalyvių buvo klausiama:” kaip dažnai tu jauteisi prastai per pastarąsias 30 dienų, pvz. tave vargino prasta nuotaika, depresiškos mintys ar emocinės problemos”. Taip pat buvo vertinama žmonių finansinė padėtis bei kultivuojamo fizinio aktyvumo forma. Jie galėjo pažymėti iš 75 fizinio aktyvumo formų – nuo vejos pjovimo, vaikų priežiūros, namų ruošos iki svarmenų kilnojimo, bėgimo ar važiavimo su dviračiu.

Taigi tokio tyrimo išvada, kad fizinį aktyvumą propaguojantis asmuo jaučiasi dažniau laimingas nei nesportuojantis. Laimės skalė buvo lyginama tarp fizinio aktyvumo ir piniginių turtų. Taigi, tyrimas parodė, kad aktyvus žmogus, nors ir neturtingas gali būti vienodai laimingas su nesportuojančiu asmeniu, bet pertekusiu turtais.

O jeigu pažvelgtume iš medicininės pusės – sportas žmogaus kūnui suteikia stiprybės, lankstumo bei sveikatos, o pinigai… tik emocinį pasitenkinimą. Turint galybę pinigų, sveikatos nenusipirksi.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad teigiamą efektą duoda reguliarus, maždaug 3-5 kartai per savaitę, mankštinimasis. Kiekvienos sesijos trukmė rekomenduotina 30-60 min. Tačiau, tyrimo metu buvo atlikti pastebėjimai, kad asmenų, sportavusių daugiau nei 3 val per dieną, emocinė būklė buvo kiek jautresnė.

Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad kai kurios sporto šakos, kurios pasižymėjo didesne komunikacija,t.y. komandinės sporto šakos ar dviračių sportas, aerobika ir pan. – teikė daugiau emocinio pasitenkinimo sportuojantiems.

Tad darau bendrą išvadą, kad būtina sportuoti dėl naudos pačiam kūnui ( ilgiau išliksime jauni ir aktyvūs), dėl puikios emocinės išraiškos, saviraiškos. O jei dar sportuotume kartu su bendraminčiais, tai savo kasdienybę praturtintume draugų gausa.