Apie kitokį sportą

Pastaruoju metu „už akių užkliuvo” porą straipsnių apie keistą sporto šaką – apie judėtojus („Movement Vilnius” ir „Freemotion”). Keista ne pavadinimu, bet pačiu sportavimo principu. Fizinis aktyvumas paremtas laisvais natūraliais judesiais, imituojančiais vaikystėje atliktus judesius. Visi vaikai pirmaisiais gyvenimo metais ropoja, lipa, krenta, vėl stojasi, eina, bėga ir pan. Visi šie judesiais paremti natūralaus judesio refleksais.

„Vaikų judesiai atspindi visą žmonijos evoliuciją. Iki trejų metų vaikas vystosi beveik savarankiškai, vedamas instinkto, o iki septynerių įgija visus pagrindinius kiekvienam žmogui reikalingus judesio gebėjimus, kuriuos sąlygiškai vadiname natūraliais. ” – sako J. Kučinskas, vienas iš judėtojų pradininkų Lietuvoje. Dėl modernėjančio mūsų gyvenimo būdo, kinta ir mūsų judrumas. Anksčiau juk mūsų senoliai net neminėjo žodžio „sportavimas”. Jiems ne tik, kad tai nebuvo aktualu, bet ir nebuvo kada. Dauguma jų gyveno ūkiškai, tad buities tvarkymas, ūkininkavimas tais laikais pareikalaudavo galybę fizinių jėgų. Tuo metu ir maisto kokybė buvo kitokia – be maisto priedų. O gaunamos kalorijos būdavo labai greitai išnaudojamos. Tad apie sportavimą bei dietų laikymąsi nebūdavo net minčių. Mūsų dabartinis gyvenimo būdas skiriasi beveik 360 laipsniu nuo kadaise gyvenusių mūsų giminaičių. Kažin, kas laukia mūsų anūkų ir proanūkių, jei visuomenė gyvens tokiu tempu.
Pasak, judėtojo J.Kučinsko: „Didesnė tikrovė už socialinę, tai – kūno tikrovė, jo poreikiai. Pradėjęs jų klausytis pradedu suprasti, išmokstu atsiliepti ir galiausiai – mėgautis. Kai praktikuojame judėjimą, gyvenimas kūne pasidaro didžiulis nuotykis. Atradęs kūną, žmogus randa atramą pats savyje, kad ir kas bloga jam nutiktų. „
Tad linkiu mums visiems išmokti įsiklausyti į savo kūną, jį suprasti, pamilti ir ….galiausiai, patirti savo kūną erdvėje.